- švitinti
- švìtinti (-yti), -ina, -ino Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LKKI102(ž.) 1. intr. P, BzF186, Šts, Krtv šviesti: Švìtink su skala, su žvake J. Kas čia taip švìtina su prožektorium? Krš. Degtukus braukė i švìtino Kin. ^ Du suka, du trina, penki bera, du švitina (mala) LTR(Plng). ║ tr. daryti gražesnį, puikesnį, tarsi atšviesti: Tas vyras liuob visą bažninčią švìtins – toks puikus Šts. 2. tr. veikti spinduliais: Šaltalankio gavau toms švìtytoms vietoms tept Smln. Žiemą, esant mažiau saulėtų dienų, patariama veršelius švitinti kvarco lempa rš. | refl.: Pripratus galima švitintis saulėje ir po valandą su viršum V.Laš. 3. tr. žibinti: Kam be reikalo tą elektrinę lempelę švìtini – vidurius greit išdeginsi Vkš. 4. tr. NdŽ, KŽ blizginti, šveisti: Ar tu nejodei po tėvo kiemelį, ar nešvitinai plieno padkavelių? LTR(Kltn). 5. intr. laukti, kol prašvis: Švìtinu – bene prašvis geriau, tada eisiu J. 6. refl. giedrytis: Švìtinas dangus, t. y. gaidrijas J. 7. intr. Trk, KlvrŽ šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Švìtinu greitai, ka nesulyčiu Krš. Švìtink, kol šviesu Nt. Švitinsiam kaip ponai automobiliu Lnk. Batus par petį parsisvėręs, bešvìtinąs į Skuodelį Skd. 8. intr., tr. KŽ šnek. smarkiai, intensyviai ką daryti: Kūlaitį par stogą švìtino Prk. Kurie ginklų netur, tie su akminiais švitina (svaido) TP1881,25. Tylėk, švìtysu (šersiu) tavie! Vn. Švìtinsu (tvosiu) į ausį, ir žinos! Krš. Uošvis tik sugrobė pečšluostę, kad ims švìtyti (pliekti): piršliuo pirmu, kavalieriuo pasku Varn. Aš užremsiu duris, o tu švìtyk botagu gyvatei Krok. Ans jau švìtina (pjauna) šieną išsijuosęs Dr. Pasiveizėjau – čia visur švìtina, šaudo Kl. Imk su duona i švìtink (valgyk) tiktai Yl. 9. refl. šypsotis, juokauti, linksmintis: Merga su vaikiu besišvìtinančiu an prygrindo pas klėtsangą Pln. \ švitinti; apšvitinti; atšvitinti; įšvitinti; iššvitinti; nušvitinti; pašvitinti; paršvitinti; prašvitinti; sušvitinti
Dictionary of the Lithuanian Language.